šiaušti

šiáušti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ 1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys rš. | Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi I.Simon. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo[ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta M.Valanč. Dabar mergos plaukus ne šukuo[ja], ale šiáuša Rdn. | prk.: Vėjas šiaušia vandenio paviršę Rm. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą rš. | refl. R, MŽ, N, K, I, J, LL53, Rtr, KŽ: Man plaukai šiáušias KI576. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai Ant. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas LLDII637. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės LMD(Slv). Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį Mš. | prk.: Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų J.Dov. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis Pt. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje rš. ║ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį Lk. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų J. Tokia audra – vė[ja]s stogą šiáuša, kela Kl. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus sp. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras J.Avyž. | refl.: Šiaušias lenta abliuojant J. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti Šts. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis rš. ║ PolŽ55 daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas rš. ║ I apaugti ko sluoksniu. | refl. I. 2. tr. prk. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus Dr. Nešiáušk ano – praloši bylą Dr. | refl. KŽ, Lnkv: Žodį [marčiai] ne taip – i šiáušas Krš. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas Grl. Jei ans bėgio[ja], pati kartais šiáušis Yl. 3. tr. prk. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia A.Gric. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius Blv. 4. refl. Rtr prk. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi Vdžg. Nešiáuškis pryš valdžią Šv. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Blnk. Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo Pp. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Srv. Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik Jrb. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias J.Jabl. Šiaušės prieš jį S.Dauk. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Šts. Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Dkš. Šiaušies kaip ežys su dygliais M. Nešiauškis kaip ežis ž. Šiáušas it pryšmedis Skdv. | Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai Pt. 5. intr. prk. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) Lkž. | refl.: Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi J. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis Dbk. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo Vvr. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) An. ^ Šiaušias kaip katė glostoma PPr422(Grz). Ko čia šiáušiesi kap dagys? Prn. 6. intr. Pbr, Grž, Ps, Ppl, Nj, Užp, Slk šnek. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Rm. Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas Sv. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai Škn. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi Dbk. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią LTR(Slč). | refl.: Kur šiáušies dabar? Vb. 7. intr. prk. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis Srj.

◊ akúotą (ẽšerį NdŽ) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių rš. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas JI398.

káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi LzP. Pagalvojus net kailis šiaušiasi Žem. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti KlK10,37(Škn). Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas TŽIV572(Kp). Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas Vgr.

plaukaĩ šiáušiasi [ant galvõs] apie baimę, išgąstį, pasibaisėjimą: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi Žem. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias KI369. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai I.Simon. Darbo daug – plaukaĩ šiáušas Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės Vaižg. skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas J. šẽrį šiáušti

1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši V.Myk-Put. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais rš. Da pusbernelis tebė[ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia Sml.

2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti rš.

širdìs šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdìs šiáušiasi Pbr.

\ šiaušti; atšiaušti; išsišiaušti; nušiaušti; pašiaušti; paršiaušti; peršiaušti; prišiaušt; sušiaušti; užšiaušti